„Tarptautinių žodžių žodynas“ socialliberalizmą apibrėžia kaip visuomenės ideologiją, kuri stengiasi suderinti žmogaus laisvę veikti ir valstybės siekimą užtikrinti visų visuomenės narių socialinį saugumą, todėl toleruoja mišriąją (privatinę, kooperatinę ir valstybinę) ekonomiką.
Klasikiniai liberalai, teigdami, kad visą ekonominio gyvenimo reguliavimą turi atlikti rinka, valstybės vaidmenį siekė kiek įmanoma sumažinti. todėl, anot jų, valstybei turi būti suteikiama kuo mažesnė ir griežtai apibrėžta kompetencija. stipri valstybė įsakinėja individams, tuo riboja jų teises ir laisvę. Jų nuomone, didžioji valstybės įgaliojimų dalis visiškai nereikalinga, valstybė neturi užsiimti ūkio reguliavimu. Jie siekė iš esmės pakeisti egzistuojančias socialinio draudimo ir paslaugų sistemas, dar labiau apriboti valstybės kišimąsi į ekonominį ir socialinį gyvenimą. gyvenimas paneigė klasikinių liberalų svajones, kad laisvoje rinkoje ekonomika reguliuos pati save be didesnio valstybės įsikišimo. tikrovė parodė, kad, net esant išvystytai liberaliai demokratijai, jei nėra stiprios valstybinės valdžios, kuri pajėgia kontroliuoti ir optimaliai nukreipti galingų monopolijų veiklą visuomenės naudai, ta veikla ne visada atitinka tautos ir platesnių visuomenės sluoksnių interesus. Pastaraisiais dešimtmečiais neoliberalizmas pripažino būtinumą valstybei kištis į ekonominį gyvenimą, siekiant užtikrinti laisvos rinkos funkcionavimą. Valstybė pripažįstama iš esmės ekonomikos subjektu, bet tik tose srityse, kuriomis kapitalas nėra suinteresuotas ir, kuriose biudžetas gali palaikyti gamybą be pavojaus kapitalui patirti nuostolių. Valstybė gali teikti informaciją apie konjunktūrą ir padėtį rinkoje.
Socialdemokratų ideologai svarbiausiu veiksniu realizuojant savo ateities viziją laiko valstybę, operatyviai reguliuojančią ūkį ir teisingai skirstančią gėrybes. tuo tarpu socialinį žmonių aktyvumą savivaldos struktūrose, mokslo ir technikos pažangos laimėjimų panaudojimą socialdemokratai, priešingai negu socialliberalai, bendrai pažangai laiko ne taip svarbiais. socialdemokratų nuomone, nesant valstybinio ekonomikos reguliavimo, darbininkas gali atsidurti skurde ir didelėje priklausomybėje nuo darbdavio. Valstybės reguliavimas būtinas, kad vyktų valstybinė ekonominio gyvenimo kontrolė, ypač darbo rinkos priežiūra, kova su nedarbu, piliečiai išvengtų neigiamų rinkos arba nesąmoningų ekonominių jėgų poveikio.
Socialliberalų nuomone, valstybė pagrindinį dėmesį turi sutelkti į sąlygas naujai žmonių gyvenimo kokybei užtikrinti, teikiant paramą švietimui ir ugdymui, mokslo pasiekimais paremtų žinių ir naujų technologijų plėtrą, verslo, ypač smulkaus, raidą ir socialinės paramos programas. Valstybės politika turi skatinti kūrybiškumo ir verslumo dvasią verslo reguliavimo priemonėmis ir mokesčių politika. socialliberalai teigia, kad kapitalizmo sistemą galima ir reikia reformuoti ir kai pačios laisvos rinkos reguliavimo nepakanka, būtinas valstybinis reguliavimas. Jie kapitalistinės ekonomikos raidą laiko būtina socialinės politikos priemone, kai panaudojant biudžeto lėšas socialinėms programoms galima užtikrinti normalų pragyvenimo lygį mažiau pasiturintiems gyventojams.
Ištrauka: Algimantas V. Indriūnas „SOCIALLIBERALIZMO PRADŽIAMOKSLIS „
Leave a Reply