Vertė (2)

Jo …

Žmogiškam sutvėrimui asmeninė vertė turi du aspektus: jam daiktas vertingas tiek, kiek jis gali jį panaudoti… ir, antra, ką jis turės padaryti, kad gautų tą daiktą, tiek jis jam ir kainuos. Yra sena daina apie tai, kad „viskas kas gyvenime geriausia – nemokama“. Tai netiesa. Absoliutus melas!

Tipiškas paklydimas, kuris užmigdė dvidešimtojo amžiaus demokratinius režimus; šis kilnus eksperimentas žlugo, nes žmonės tikėjo, jog gali nubalsuoti už tai, už ką jie nori… ir tai gaus be kančių, be prakaito, be ašarų.

Nėra nieko vertingo nemokamai. Net už mums gyvybę suteikiantį kvėpavimą turi būti mokama skausmu ir pastangomis pirmą kartą įkvepiant.

… kad už viską, kas geriausia gyvenime, turi būti mokama ne pinigais – ir tai tiesa… 

Geriausi dalykai pasaulyje matuojami ne pinigais, už juos mokama agonija, prakaitu ir ištikimybe…

Ir visa tai apie ką čia rašoma yra elementari tiesa, kuri atrodo pamiršta šiandieninio tempo visuomenėje, skubančioje kiek galima daugiau, pagal galimybes, suvartoti prieinamų materialinių vertybių… „Mes turime šiandien kaimynus daug arčiau, už sienos savo daugiabutyje, tačiau mes jų nepažystame ir nepabendraujame…“ Na ir žinoma gyvenimas iš mūsų už tai paima atitinkamą mokestį…su kuriuo mes atrodo lengvai susitaikome skubėdami toliau vartoti savo vienišume…