Liaudis sako …

Ne viskas auksas kas auksu žiba …

Не всё что сверкает золотом имеет ценность золота…

Not all who shine as gold is gold and valuable…

Naujos žinios …

Nuostabi gamtos harmonija… 🙂

       Šiandieninis mokslas išsivystė tiek, kad susimąstė: ogi iš kur atsiranda naujos žinios, kaip padaromi atradimai? Iki šiol niekas nežinojo, o kažkas staiga, lyg ir nei iš šio, nei iš to, ėmė ir sužinojo… Iš kur atsiranda naujos žinios? Čia mokslas jau pradeda atsigręžti į religiją ar tikėjimą?

       Niekada nerado nieko tas kuris neieškojo… Taigi pirma naujų žinių atsiradimo sąlyga lyg ir turėtų būti ieškojimas arba bent jau noras rasti… Niekada nieko nerado tas kuris ieškojo be tikėjimo… Taigi antra naujų žinių atsiradimo sąlyga lyg ir turėtų būti tikėjimas. Tikėjimas, kad yra kažkas daugiau, kažkas dar nepažinto, neapčiuopto. Na ir ko gero nepasiruošęs priimti naujovių taip pat nieko naujo neras, neišras…Taigi tračia naujų žinių atsiradimo sąlyga lyg ir turėtų būti pasiruošimas priimti naujas žinias, tam padėtas ieškojimų pamatas sucementuotas nuoširdaus tikėjimo…

       „Mano religija sudaro nuolankus žavėjimasis beribės galios dvasia, kuri apsireiškia trupučiu informacijos, kurią suvokiame savo menku protu.“ Sakė A. Einšteinas.

       „Religija ir mokslas yra persipynę tarpusavyje ir negali būti atskirti. Tai yra du sparnai, su kuriais žmonija turi skristi. Vieno sparno nepakanka. Kiekviena religija, kuri neturi sąsajų su mokslu yra tik tradicija (prietaras)…“ sakė Abdu’l-Baha in London, p. 28-29

       Sakoma, kad religijos(tikėjimo) ir mokslo šaknys tos pačios (ir meno, pridėčiau). Paaiškinsiu kodėl pritariu šiai minčiai. Religija ir mokslas nėra kokie nors savaime esantys dalykai nesusiję su žmogumi. Atvirkščiai – žmonės yra jų gyvavimo dirva. Toje dirvoje ir jų šaknys. Religija, menas, mokslas negali vienas kito atšaukti, prieštarauti vienas kitam, nes egzistuoja tame pačiame žmoguje ir negali pakeisti žmogaus prigimties, bet veikia skirtingose, žmogui reikalingose, pažinimo erdvėse… Tame pačiame informaciniame lauke…

Nuostabi gamtos harmonija… 🙂

Humoras …

Humoro jausmas yra vadovavimo meno komponentas, gebėjimas apsieiti su žmonėmis ir gebėjimas pasiekti, kad darbas būtų padarytas.

Dvaitas Eizenhaueris (Dwight D. Eisenhower)

 

Mielieji,

pavasariui žengiant pirmuosius žingsnius, atverskime naują lapą, atverkime širdis gerumui ir šilumai… Su gamtos prabudimu, pavasario lygiadieniu lai prasideda ir nauji metai … Gražių pavasario švenčių ir gero (Happy) Naw Ruz 173 …

NawRuz-2016

Kita intelekto tendencija …

      Trumpas yra pramoginis TV personažas – neturintis nei įsitikinimų, nei principų, nei politinės pasaulėžiūros aktorius, vaidinantis masiniam žiūrovui sukurtame politiniame spektaklyje. Ne tik tai, kaip jis kalba, bet ir tai, ką jis sako, tėra gerai atliktas „paprasto vyruko, kaip tu ir aš“ vaidmuo, skirtas vadinamajai tyliajai daugumai. Tylioji dauguma, savo ruožtu, tyli ne todėl, kad yra kukli ir daug mąsto, o todėl, kad neturi nei ką pasakyti, nei kuo galvoti.

To ko gero ir reikia šiam momentui, tačiau ar po rinkimų Trampas keis elgesį bei retoriką? Va čia klausimas…

Kas slepiasi už šio „pramoginis TV personažas“ ??? ir Ką ir kaip jis veiks po rinkimų? 🙂

 

Tai daug pasako apie rinkėjų intelektą…

Kai tuo tarpu kompiuterio intelektas sparčiai tobulėja 🙂

       Kad iškovotų pergalę prieš žmogų šachmatais, kompiuteriams prireikė pusės amžiaus. 1998 metais prieš IBM kūrinį Deep Blue kapituliavo Garis Kasparovas.

       Šachmatuose bendras įmanomų partijų skaičius yra 1040 laipsnio, tuo tarpu go atveju siekia 10120 – pabaisiškas skaičius, žinomas kaip vigintilijonas.

       Kad įveiktų žmogų „paskutiniajame žaidime“, kompiuteriai užtruko trumpiau nei 20 metų. Užteko apie dešimties …