Darbo specifiniai aspektai …

 

NEMOKAMAS DARBAS NAMŲ ŪKYJE. SOCIALINIAI ASPEKTAI.

 

Straipsnyje aptariamas nemokamas darbas namų ūkyje. Pasiūloma nemokamo darbo namų ūkyje sampratos formuluotė, analizuojama namudinio darbo rūšių struktūra ir diversifikacija. Tyrime šeima interpretuojama kaip namų ūkis. Darbą namų ūkyje siūloma vertinti keliais aspektais. Pirmiausia kaip socialinę visuminio darbo sudedamąją dalį. Darbas, vykdomas namų ūkyje, traktuojamas ir kaip namudinis nemokamas darbas, todėl siūloma svarstyti galimybę įtraukti jį į apskaičiuojamąjį žmogaus darbinės veiklos stažą. Pateikiame nagrinėjimui nemokamo namudinio darbo, vykdomo namų ūkyje, požymius ir struktūrą. Ši analizė atskleidžia visuotinės gerovės raiškos ir jos kitimo tendencijų socialinius aspektus. Ekonominis šios veiklos dedamosios aspektas palanuojamas nagrinėti kitame straipsnyje.

 

Pilnas straipsnis: http://matutis.eu/socialiniai-aspektai/

Полная стятья на русском языке: http://matutis.eu/социальные-аспекты/

Full article in english: http://gisap.eu/node/115875

 

Gamtos išdaigos …

gamtos-isdaiga

Lietuvių liaudies patarlė (išmintis)

Kame yra šviesos, ten ir šešėlių esti…

Where is light, there will be shadows…

Где есть свет, там будут и тени…

Liaudis sako …

Ne viskas auksas kas auksu žiba …

Не всё что сверкает золотом имеет ценность золота…

Not all who shine as gold is gold and valuable…

Naujos žinios …

Nuostabi gamtos harmonija… 🙂

       Šiandieninis mokslas išsivystė tiek, kad susimąstė: ogi iš kur atsiranda naujos žinios, kaip padaromi atradimai? Iki šiol niekas nežinojo, o kažkas staiga, lyg ir nei iš šio, nei iš to, ėmė ir sužinojo… Iš kur atsiranda naujos žinios? Čia mokslas jau pradeda atsigręžti į religiją ar tikėjimą?

       Niekada nerado nieko tas kuris neieškojo… Taigi pirma naujų žinių atsiradimo sąlyga lyg ir turėtų būti ieškojimas arba bent jau noras rasti… Niekada nieko nerado tas kuris ieškojo be tikėjimo… Taigi antra naujų žinių atsiradimo sąlyga lyg ir turėtų būti tikėjimas. Tikėjimas, kad yra kažkas daugiau, kažkas dar nepažinto, neapčiuopto. Na ir ko gero nepasiruošęs priimti naujovių taip pat nieko naujo neras, neišras…Taigi tračia naujų žinių atsiradimo sąlyga lyg ir turėtų būti pasiruošimas priimti naujas žinias, tam padėtas ieškojimų pamatas sucementuotas nuoširdaus tikėjimo…

       „Mano religija sudaro nuolankus žavėjimasis beribės galios dvasia, kuri apsireiškia trupučiu informacijos, kurią suvokiame savo menku protu.“ Sakė A. Einšteinas.

       „Religija ir mokslas yra persipynę tarpusavyje ir negali būti atskirti. Tai yra du sparnai, su kuriais žmonija turi skristi. Vieno sparno nepakanka. Kiekviena religija, kuri neturi sąsajų su mokslu yra tik tradicija (prietaras)…“ sakė Abdu’l-Baha in London, p. 28-29

       Sakoma, kad religijos(tikėjimo) ir mokslo šaknys tos pačios (ir meno, pridėčiau). Paaiškinsiu kodėl pritariu šiai minčiai. Religija ir mokslas nėra kokie nors savaime esantys dalykai nesusiję su žmogumi. Atvirkščiai – žmonės yra jų gyvavimo dirva. Toje dirvoje ir jų šaknys. Religija, menas, mokslas negali vienas kito atšaukti, prieštarauti vienas kitam, nes egzistuoja tame pačiame žmoguje ir negali pakeisti žmogaus prigimties, bet veikia skirtingose, žmogui reikalingose, pažinimo erdvėse… Tame pačiame informaciniame lauke…

Nuostabi gamtos harmonija… 🙂