SENOLIUI tėvo dienos proga …

Atžala...

Atžala

Nuo vaikystės mums mama-
Švelnumo ir užuovėjos šaltinis.
Tačiau ji glaudžias prie uolos,
Kuri TĖČIU vadinas…

Po vieną jie – silpni, bevaliai,
Tačiau kartu pakilt į dangų gali…
Mama – jaukumas ir šviesa,
O TU – jos įkvėpėjas ir dvasia…

Tai meilės ryšiai ir galia
Ir tai mus mokai pastebėti…
Gyvenimo prasmingo pamoka,
Už tai tau ačiū tariam, TĖTI…

© 🙂

Pabiručius surinkus MAMAI …

…  (daugiau pabiručių čia… )

Jau taip pasauly mūsų surėdyta,
Kad ateitį padovanoja moteris silpna…
Mama dukrelę puoselėja ir kas ryta
Gyvybę naują dovanoti ruošdama…

Palydi į gyvenimą žmoniją…
Užtikrindama amžinybės jai vartus,
Ir nors žmogus trapus ir amžius jojo trumpas,
Žmonijos jis dalis, o ji dar greit nežus…

Ką aš mačiau … (įspūdžiai po premjeros)

        Veiksmas prasideda mažos mergaitės sapnu po lavinimosi dienos… toliau brendimas… stebėjimas mus supančios aplinkos, žaidimai bei linksmybės parke, laikini susižavėjimai, visuomenės stereotipai vaikinų ir merginų santykiuose… žaidimas su savo šešėliu… (savęs paieškos, savęs pažinimas…) kūrybinė branda…
        … pripažinimas… ir visgi klausimas kodėl aš tai darau ir kam? … kūrybinė kančia ir paieška prasmės… linksmybių sūkuryje bei baro tuštumoj… vaikystės prisiminimai saulėlydžio šviesoje… finalas toks, kaip ir visų… sudie visiems jau išeinu… prisiminimus jums gi palieku… bei keletą dainų…

Istorija galėtų būt apie bet ką… tačiau baletą šį tai pavadino „PIAF“  (turiu pasakyti, kad tai daugiau šokio teatras nei baletas, bet tai mano nuomonė… )
(įspūdžiai po premjeros) http://www.opera.lt/repertuaras/piaf

Simboliniai Šaukliai pavasarinio pabudimo…

Pavasaris…

Atbundanti gamta ir žmonės bundantys…