„Mes turime suprasti, kad pasaulis yra integrali sistema, kurioje nėra destrukcijos, išskyrus tą, kuri reiškiasi tik tarp mūsų – žmonių, mūsų tarpusavio santykiuose, mūsų vartotojiškame egoizme, kai mums nesvarbus net ir milijonų likimas, jeigu mano sprendimas, veiksmas žada bent akimirką gerumo man ir kad tokio gerumo akimirka yra kaip liežuvį prilietęs saldus nuodo […]
Klostantis naujoms situacijoms ir kintant realybei valdymo tikslai, uždaviniai ir rezultatų vertinimas turi būti nuosekliai verifikuojami. Taip tampa įmanoma užtikrinti situacijų valdymo efektyvumą bei siekti pastangų ir aktualijų suderinamumo sprendimuose…
(http://www.suntzu.lt/2013/01/kryptis/)
… Ji nužvelgė Jį išraiškingu žvilgsniu. – Ar prisimenate, ką sakiau jums prieš penkerius metus? – Kiek pamenu, jūs daug visko prišnekėjote, – atsakė jis. – Galiausiai, – nekantriai pertraukė ji, – kai nusprendžiau padėti jums … , jūs paklausėte, kodėl taip elgiuosi, ir aš paaiškinau. – Jūs pasakėte, – prisiminė jis, […]
Kada krantus, ledais dengtus, užvaldo tankių debesų pilkuma, Žemės trumpus dienos likučius, užgožia niūri ir šalta dargana, Medžių šakas, palanges, stogus kausto drimbančio sniego šarma, Tada supranti – laikas keisti batus, nes į duris vėlei beldžias žiema…
Kada prie namų balti „smegenukai“, su morkomis vietoj nosies, Tau šypsosi, mirkčioja savo angliukais, ir budi prie sniego […]
Kiekvienas yra genijus, tačiau jei „žuvį” vertinsite pagal jos sugebėjimą „karstytis medžiais”, tai ji visą gyvenimą pragyvens tikėdama savo kvailumu.
(Albertas Enšteinas)
|
|