Kalba apie knygos bei kino filmo perduodamos informacijos išliekamąją vertę. Kiek kino filmų sukurta pagal jau senai parašytas knygas, kiek jų kuriama paraleliai su naujai išleidžiamomis knygomis. Visi šie procesai rodo, kad tai paraleliniai informaciniai srautai turintys auklėjamąją bei informatyviąją įtaką. Bent jau šiuo metu.
Istoriškai knyga atsirado gerokai seniau nei kino filmai. Techniškai knygos skaitymui reikia tik mokėti suprasti rašmenis ir jokia papildoma įranga tam nereikalinga, na o kino filme informacija perteikiama vaizdiniais, tačiau jos atkūrimui reikalinga atitinkama įranga. Tiesa, knygos išleidimas taip pat neapsieina be techninės įrangos. Pastebėtina, kad kino filmų priešaušryje, pagal filmus išleistų knygų buvo daugiau negu šiuo metu ir juo toliau juo mažiau knygų išleidžiama pagal filmus. Tokia tendencija, stebima per praeitą šimtmetį, rodo, kad informacijos perdavimo srityje knyga užleidžia savo vietą kino filmui. Nors buvo svarstymų, kad kino filmas niekada nepakeis knygos. Buvo dėstomi argumentai, kad knyga suteikia skaitytojo fantazijai daugiau laisvės, nes keletu žodžių apibūdinta situaciją skaitytojas įsivaizduodavo savaip, o kino filme pateikiamas jau vaizdinys ir vietos fantazijai lieka mažiau…
Kalbant apie informacijos perteikimo procesus, tai knygos skaitymas dažniausiai užtrunka nuo keleto dienų iki mėnesių, na o kino filmo metu, praktiškai tas pats informacijos kiekis, perduodamas jau per keletą valandų…
Tačiau kol kas taip ir išlieka atviras klausimas apie informacijos perteikimo ar perdavimo išliekamąją vertę priklausomai nuo priemonių (knyga ar kino filmas) bei nuo tam reikalingos techninės įrangos, kuri pastaruoju metu labai sparčiai vystosi ir keičiasi.
