Taigi siekis vystyti logistikos sistemą išryškina dabartinės krizės kitą problemos pusę, tai prekių ir paslaugų įvertinimo klausimas, neišsprendus kurio neįmanomas abipusis šalių susitarimas mainams. Iki šiol, jau keletą tūkstantmečių egzistavusi ir tobulėjusi vertinimo sistema, naudojant kaip ekvivalentą – pinigus, pasirodo nebepajėgi užtikrinti šios funkcijos. Kaip dažnai gyvenime būna, apsukę ratą grįžtame prie tos pačios problemos, t.y. finansinės sistemos krizės, tik jau iš kitos pusės per žmogiškųjų santykių bei vertybių prizmę nustatant materialinių gėrybių vertę. Logistika, tai paslauga, kuri taip pat turėtų būti įvertinta prekiniu ekvivalentu. Prieiname prie santykių tarp žmonių idealų, svajonių bei siekių formuojančių jų poreikius ir pasiūlą formuojančių relių gamybinių-technologinių pajėgumų. Visas šis kompleksas, kurio studijoms bei aprašymams paaukota šimtai knygų, kuris vadinamas politikos ir ekonomikos sąryšių sistema apsprendžiama egzistuojančios valdymo formos bei ideologijos, pasirodo turi rišančią juos finansinę sistemą. Glaudus visų šių komponentų tarpusavio ryšys, ypač paskutiniu metu išvysčius ir ištobulinus bei suabsoliutinus globalinę finansų sistemą, sąlygoja bet kokių trikdžių atsiliepimą visam kompleksui. Taigi krizė žymiai platesnė ir gilesnė. Kyla klausimas, o kas gi yra priežastis, o kas – pasekmė? Kas toliau? (nuo Pradžios) (bus daugiau…)
Leave a Reply