Pasaulio ekonomika. Kas toliau? Arba krizė kitu kampu. (4)

                   Vartotojiškos visuomenės pažiūros suabsoliutinant pinigo, kuris iš esmės yra tik mainų ekvivalento rolę atliekantis tarpininkas, vaidmenį bendravisuomeninių procesų eigoje, sukūrė sąlygas nelygiaverčių mainų suklestėjimui. Tačiau tai veda prie vertybinio disbalanso, kuris apsprendžia sąryšį tarp politikos ir ekonomikos, tarp egzistuojančios valdymo formos ir ideologijos. Paskutiniu laikotarpiu mes galime išskirti du pagrindinius globalizacijos akcentus, tai informacinių tinklų vystymasis ir finansinės sistemos plėtimasis. Pirmasis, informacinių tinklų vystymasis, leido laisvai keistis informacija su bet kuriuo pasaulio kampeliu, tuo pačiu naikindamas kalbos barjerus ir sukurdamas nevaržomo bendravimo galimybes skirtingomis kalbomis kalbantiems žmonėms. Antrasis, finansinės sistemos plėtimasis, leido vykdyti atsiskaitymus operatyviai laiko prasme nepaisant geografinės padėties ir neprisirišant prie kokio nors vieno piniginio vieneto. Vykstant šiems procesams akis į akį susidūrė skirtingų ideologijų, skirtingų vertybių sistemų žmonės gyvenantys skirtingose valdymo formos aplinkose, tačiau juos visus jungė viena žmogiška yda – noras turėti kuo daugia, noras valdyti. Paprasčiausias kelias to pasiekti – valdyti pinigus, finansinius išteklius. Tai suabsoliutino globalinę finansų sistemą, bet nesuvienodino žmogiškųjų vertybių sistemos. Ir štai krizė. Kas toliau?                (nuo Pradžios)   (bus daugiau…)