 | Vaidoto Matučio virtuali erdvėPolitika ir gyvenimas | |
|
Atžala Nuo vaikystės mums mama- Švelnumo ir užuovėjos šaltinis. Tačiau ji glaudžias prie uolos, Kuri TĖČIU vadinas… Po vieną jie – silpni, bevaliai, Tačiau kartu pakilt į dangų gali… Mama – jaukumas ir šviesa, O TU – jos įkvėpėjas ir dvasia… Tai meilės ryšiai ir galia Ir tai mus mokai pastebėti… Gyvenimo prasmingo […] Gyvenimo prasmės beieškant, Septintą dešimtį baigiau Sustojęs pakelės pavėsy, Aš apsižvalgęs vis mąsčiau… Ar ant žolės, ar ant asfalto Vis stabilumą išbandau… Nors skrydžio polėkio norėčiau, O koks ten stabilumas, nematau… Dangus, medelis ar žolytė… Kūrybai mūzą vis kviečiau. Tačiau kūrėjas gailestingas. Dėkingas jį aš pažinau… Nors pažinimo ratas begalinis Ir prie atsakymo kiekvieno Aš […] Meilė protą mūs užvaldo Nuo pažinimo iki naujo pažinimo Vesdama. Išbandymas po išbandymo Link sąmoningo nuolankumo, susitaikymo… Ji švelniai padeda mus augti, Lyg sodininkas rožei nuostabiam sode… Любовь умом же нашим правит От познания к познанию сопровождает. Испытание за испытанием дарит К осознанному усмирению ведя… Нашему сердцу, как розе в саду, Нежно расцвести помогает… […] |
|