 | Vaidoto Matučio virtuali erdvėPolitika ir gyvenimas | |
|
Atžala Nuo vaikystės mums mama- Švelnumo ir užuovėjos šaltinis. Tačiau ji glaudžias prie uolos, Kuri TĖČIU vadinas… Po vieną jie – silpni, bevaliai, Tačiau kartu pakilt į dangų gali… Mama – jaukumas ir šviesa, O TU – jos įkvėpėjas ir dvasia… Tai meilės ryšiai ir galia Ir tai mus mokai pastebėti… Gyvenimo prasmingo […] Pirmajai vaiko mokytojai MAMAi (atsisveikinimui) Pailsėk mamyt, pavargai… Nebambėk mamyt, nepadės… Jau užaugo tavo vaikai, Jie šalia tik truputi prisės… Tu svajojai laiminga plasnoti Ir linkėjai vaikams to paties Laimę jie susirado savoką… Pasirėmę likimo peties… Taip jau lėmė laiko tas ratas Kiekvienam po truputį šviesos Tau ir jiems, kiekvienam savas matas Supratimo jų nieks […] |
|