Jaunųjų kolegų kūryba

Nieko asmeniško

Viena monetos pusė sako tu nepražūsi,
Kol savimi būsi, į kurią pusę bepūsi!
Tačiau kita, ne tokia maloni ausiai,
Taip pat prašosi gausiai gauti antausį.

Teisybėje prasmegus, net šiaudas ramybės,
Atrodo pilnas galimybės, likimo tvirtybės,
Tačiau kas pasakys ar ilgai jis laikys,
Jei kita galą įsikibęs bus koks kvailys?

Neimti į plaučius, nešikti į batą,
Vyniojant į vatą, plaukti apsikabinus ratą,
Susikaupusiu žvilgsniu priimti kitus,
Savo požiūrio pusę ir norus turinčius asmeniškumus…

(Šarūnas Ulba)

… žieminis …

Šiandien sniegutis
Saulutėj žybsėjo,
Į lauką kvietė,
Šaltis nosin žnybsėjo… 🙂

Metus pradedant pasižvalgymu savo internetiniame puslapyje

Verčiu gyvenimo dienoraščio lapus.
Minčių verpetuose, lyg koncerte…
Prisiminimų ir svajonių kratinys trapus
Ir viskas sudėliota čia internete …

Jaukių švenčių ir laimingų Naujų …

Cozy Holidays and Happy New Year…

Уютных праздников и счастливого Нового Года…

DIALOGAS…

– … Mielas Žmogau, gyvenimo prasmės klausimas globalus, nors jis ir iškyla kiekvienam žmogui vienu ar kitu metu. Atsakymas irgi turėtų būti išeinantis iš globalių pozicijų, apibendrintas. Tokių pasvarstymų daug, bet apibendrinto atsakymo nėra. Taigi, nesikankinkim ir drąsiai siūlykim savo variantus. Mano toks: gyvenimo prasmė – po savęs palikti sveikus palikuonis. Ši taisyklė galioja tiek žmogui, tiek gyvūnui, tiek augalui. Tai išlikimo klausimas.

  • … Tačiau tai neleidžia mums daryti IŠVADOS apie tikrąją jo (ŽMOGAUS) esmę, nes ją apibūdinantys bruožai yra tik tie, kurie jį SKIRIA nuo gyvūno…

– Mes čia kalbame apie skirtingus dalykus, nors gal ir susijusius. Atsakant į tavo pastabas, reikėtų panagrinėti genetiką, o aš mažai ką joje suprantu, antras dalykas, mane labiau domina žmogaus kaip reiškinio prasmė, o ne jo išskirtiniai bruožai … Be to tu žmogų paraišai didžiosiomis raidėmis, o tai reiškia, kad tave labiau domina socialiniai dalykai, žmogus kaip dominantas …, bet su prasme tai mažai kuom siejasi …

  • O kas tada yra žmogiškumas? Panašumas ar išskirtinumas?

– Tai civilizacijos pasekmė, o ne prasmė

  • O tai čia žmogiškumas – civilizacijos pasekmė?

– Apsilankyk pas pirmykščius žmones ir pasidairyk;

  • … bet reikėtų pasvarstyti ir prielaidą, kad civilizacija – žmogiškumo pasekmė… gal civilizacija vystėsi tik todėl kad pas pirmykščius jau buvo žmogiškumo užuomazgų… o tai jie ir būtų likę beždžioniškame lygyje …

– Negali būti civilizacija be žmogaus, kaip višta be kiaušinio…

  • O tai ką tada tai galėtų reikšti …

– Žmogus bendruomeninis gyvūnas ir tai tik todėl, kad taip lengviau išgyventi. Iš čia išplaukia ir visokie žmogiškumai, savitarpio pagalba ir t.t. Padedant kitam tu padedi sau, va ir visa civilizacija. Egoizmas.

  • Taip su tuo nepasiginčysi… Tačiau iš to ko gero galima daryti prielaidą, kad žmogiškumas nėra civilizacijos pasekmė, o greičiau atvirkščiai… Civilizacija yra žmogiškumo išdava bei pasekmė… Tada toliau siekiančios įžvalgos mums jau suponuoja prielaidą, kad čia svarbų vaidmenį vaidina žmogaus egoizmas… TAIP… bet kuris žmogus turi egoizmą ir klausimas kaip juo naudojasi??? Kaip jį supranta?

– Ego yra ego, reiškia žmogus, pirmoje eilėje, nukreiptas į save. Jis ir kitam padeda todėl, kad tai naudingiau sau. Kada užpuola vilkai tikslingiau gintis drauge, o ne po vieną…

  • Taip… Peilis gulintis ant stalo irgi yra tiktai peilis. Tačiau viskas priklauso nuo ketinimų bei kėslų to, kurio rankose jis atsiduria… Įrankis yra įrankis…