Kažkada gavau palinkėjimą… Jame rašoma: „Metai – kaip tolstantys paukščiai: pakyla, numeta atminčiai plunksną ir tyliai išnyksta… „.
Prieš tai esančiame įraše „Kaupiasi“ metus pavadinau „metų žirgais patirties vėlyvos“, nes ir patirties jau prisikaupė.
Abu palyginimai gan vaizdingi ir verčia pamąstyti bei paanalizuoti mūsų prabėgusio gyvenimo įvykius bei perspektyvas.
Išnyko dar vieni metai ir kas toliau? Kur veda šis kelias?
Atbundančios gamtos žieduos pavasariniai klausimai …
