Ateities išmintis praeityje…

img_20160905_185849

Gerbiami pedagogai, sveikinu visus su Mokytojo diena

Pirmajai vaiko mokytojai MAMAi (atsisveikinimui)

Pailsėk mamyt, pavargai…
Nebambėk mamyt, nepadės…
Jau užaugo tavo vaikai,
Jie šalia tik truputi prisės…

Tu svajojai laiminga plasnoti
Ir linkėjai vaikams to paties
Laimę jie susirado savoką…
Pasirėmę likimo peties…

Taip jau lėmė laiko tas ratas
Kiekvienam po truputį šviesos
Tau ir jiems, kiekvienam savas matas
Supratimo jų nieks nekartos…

©

Nuotaikos rudeninės

Tiktai stebiuos, ar akys neapgauna?
Tarp lapų dar žalių rausvi žiedeliai žydi.
Kaip pasakyt, kad veltui žiedus krauna,
Netrukus teks nušalti ir nuvysti…
( Leonas Milcius ; https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10210922337793333&set=a.10208053633757525.1073742089.1199665393&type=3&theater )

img_20160925_153827 img_20160925_161731

??? … :)

antireklama-2a

Keistokas reklamos ar antireklamos pavyzdys:
” … papildomas elektros variklis padidina automobilio kuro sąnaudas … „
??? 🙂

 

 

 

 

Ar tikrai neišauklėtų auklėtojų karta ?

Turime neišauklėtų auklėtojų kartą. Jei neužauginsime naujos kartos, turinčios sveiką vertybių sistemą, pasaulis rizikuoja pasinerti į chaosą. Vis dėlto neįmanoma rasti tinkamos vertybių sistemos platintojų, nes niekas nesupranta planetoje vykstančių permainų.

Kodėl suaugusieji nesugeba pasiūlyti vaikui tinkamo vystymosi kelio? Tarptautinės metodologijos asociacijos prezidento Sergejaus Popovo žodžiais, šiuolaikinė visuomenė „nežino, kur link krypsta pasaulis. Dabartiniuose bandymuose sukurti lavinamąją sistemą nėra ateities vizijos“. Suaugusieji sutrikę ne mažiau už vaikus.

Visais laikais augančios kartos auklėjimas rėmėsi altruistinėmis vertybėmis. Kiekvienas iš mūsų savo atžalose siekia ugdyti pačias geriausias savybes su kuriomis jos žengtų į gyvenimą. Mes intuityviai mokom jas meilės žmonėms ir nesavanaudiškumo.

Tėvai, auklėdami savo mažylius, stengiasi įskiepyti jiems gerą elgesį savo aplinkoje, nes intuityviai jaučia, kad atvirai savanaudiškas žmonių išnaudojimas iššaukia atsakomąjį smūgį. Mes norim, kad mūsų vaikai būtų pasitikintys savimi, ir suprantam, kad šito pasiekti galima tik altruistinio auklėjimo dėka. Juk žmogaus saugumas priklauso nuo aplinkinių, kurie dažniausiai elgiasi su juo taip pat, kaip ir jis su jais . Aplinka, kurioje gyvena žmogus, gali būti žalinga, bet altruistinis požiūris į jos narius padidina galimybę, kad visuomenė bus nusiteikusi geranoriškai.

Doras elgesys visuomenėje suteikia žmogui pasitikėjimo, ramybės ir susitaikymo jausmą, ir dėl to mes auklėjimo sistemą formuojam būtent tokioje dvasioje. Tačiau, augdami mūsų vaikai pastebi, kad mes patys dažnai pažeidinėjame tuos principus, kurių reikalaujame iš jų, ir tada jie tampa tokiais pat egoistais, kaip ir mes patys.

Teisingas auklėjimas remiasi pavyzdžiu. Ar mes savo vaikams duodam gero elgesio su aplinkiniais pavyzdį? Ne, nors būtent to mes bandome mokyti juos nuo pat kūdikystės. Vaikas, kuris mato, kad tėvų žodžiai tušti ir apgaulingi, jau nebetiki jais. Ir tada visi mūsų aiškinimai, kaip dera elgtis, netenka prasmės…